,,Nykštuko“ priešmokyklinukų turistinis žygis

,,Nykštuko“ priešmokyklinukų turistinis žygis

Vasara jau tolsta, palikdama lopšelio-darželio vaikučiams ir darbuotojams tik gražius prisiminimus ir patirtus nepamirštamus įspūdžius. Visą vasarėlę klegėjo vaikučiai gražioje, spalvingoje ir atnaujintoje darželio aplinkoje. Priešmokyklinėje ,,Pelėdžiukų“ grupėje šią vasarą lankė ,,Voveriukų“ ir ,,Drugelių“ grupių vaikai. Visi susidraugavo, kartu sportavo, žaidė ir ilsėjosi. Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Asta Gecevičienė pasitarusi su 3 grupių ugdytiniais ir auklėtojos padėjėja Justina suplanavo turistinį žygį prie Alytaus piliakalnio. Lopšelio-darželio direktorė Angelė Juškevičienė pritarė išvykos organizavimui ir džiaugėsi sugalvota puikia ir vaikams naudinga idėja. Gavę tėvelių sutikimus, su vaikais pradėjome ruoštis žygiui. Visi panoro savomis akimis pamatyti, kaip atrodo atnaujintas kelias link Alytaus piliakalnio, naujai įrengos žaidimų ir sporto aikštelės bei aukščiausias Lietuvoje Baltosios rožės pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas.
Išaušo šiltas ir saulėtas rugpjūčio rytas. Po skanių pusryčių, pasipuošėme saugos liemenėmis, susikrovėme žygiui priešpiečius, vandens, sporto inventorių ir pasikartoję saugumo ir elgesio taisykles iškeliavome . Džiaugsmingai ėjome piliakalnio link, pasirinkdami kelią pro Alytaus kolegiją. Sustojome šalia kolegijos esančiame parkelyje. Pasigrožėjome tvarkinga parko aplinka ir esnčiu fontanėliu, atsikvėpėme ir keliavome toliau link Piliakalnio gatvės. Piliaklnio gatve, į didelę pakalnę visiems eiti buvo labai smagu ir lengva. Kelias puikiai sutvarkytas, mašinos dar nevažinėja, pėsčiųjų takas – platus. Gabionais sutvirtintas šlaitas atrodo tikrai įspūdingai. Vaikus stebino, tokia didelė siena – tvirtovė pastatyta iš gausybės akmenų. Leidžiantis vis žemyn ir žemyn į pakalnę, atsivėrė nuostabus piliakalnio vaizdas ir aukšti laiptai. Šį kartą dar tik pabandėme kopti laiptais piliakalnio papėdėje. Vaikai nusprendė, jog neįveiks tokio kalno. Stovėdami ant Nemuno kranto, tolumoje stebėjome aukštąjį Baltosios rožės pėsčiųjų tiltą. Dauguma vaikučių džiaugėsi, kad jau buvo ant labai aukšto tilto. Sustojome piliakalnio papėdėje prie tekančio upeliuko, pasiklausėme jo čiurlenimo, žinoma, vaikai panoro pajusti, koks šaltas tekantis vandenėlis. Čia vaikai dar išgirdo legendą apie upeliuko – Alytupio atsiradimą ir pamatė, kaip mažas upeliukas įteka į Nemuną. Dar keletas žingsnių ir Nemuno pakrantėje suradome naujai įrengtą sportavimo ir pramogų aikštelę. Iškylautojai linksmai išbandė žaidimų aikštelės įrengimus: suposi, mynė dviratį, laipiojo kopėtėlėmis. Pašėlioję, pasportavę, nusiprausę rankeles draugiškai susėdome pavėsinėjė. Pailsėjome ir pavalgėme priešpiečius. O kaip godžiai visi atsigėrė vandens. Su vaikais dar pažaidėme keletą žaidimų ir sukome kelionės ratą atgal. Pasitarėme ir pabandėme grįžti kitu maršrutu, kad būtų įdomiau. Kilome miško takeliu į kalną, kuris išveda į Merkinės gatvę. Miške buvo vėsu ir gaivu, o dar ir netikėtumas. Ant takelio radome keletą užvirtusių alksnių, tad teko eiti ne taku, o šalia jo. Puikiai susidorojome su kliūtimis ir sėkmingai pasiekėme Merkinės gatvę. Šioje gatvėje gyvena Joris iš „Drugelių“ grupės, tad ir užsukome aplankyti atostogaujantį berniuką, nes pakvietė mama Justina. Joris su mama visus pavaišino gardžiais ledais, draugiškai parodė savo auginamus triušiukus ir višteles. Vaikai dar pažaidė draugo žaidimų aikštelėje, padėkojome ir atsisveikinome. Artėjo turistinio žygio pabaiga. Merkinės gatve vis į pakalnę, į pakalnę, garsiai čiauškėdami, pamatėme mums labai gerai pažįstamą Pirmojo Alytaus aikštę ir darželį. Susėdome prie fontano. Nors pavargę po žygio, bet visi linksmi ir sveiki džiaugėmės kelione. Vaikai pažadėjo papasakoti savo tėveliams ir draugams apie nepaprastą žygį. Papietavę iškylautojai greitai sumigo saldaus popiečio miegelio.
Kaip kiekvienam – mažam ir dideliam pati mieliausia yra jo mama, taip ir gimtasis miestas tegul būna kiekvienam pats gražiausias.

Priešmokyklinio ugdymo pedagogė Asta Gecevičienė
Auklėtojos padėjėja Justina Ulčickaitė