Kontekstinio ugdymo link

Mūsų ikimokyklinio ugdymo įstaigoje viskas turi prasmę, nes mes – ateities darželis šiandien. Darželis, kuriame vaikai „atrakina“ savo stiprybes ir talentus, kuriame pasaulis atskleidžiamas kaip visuma, darželis, kuriame mokomi mąstyti inovatyviai ir globaliai.

Vaikams būtina ne tik aiški struktūra, bet ir kūrybinė laisvė, o visą ugdymo(si) procesą jungia bendros temos, persipinančios su intelektų įvairovės teorija. 

Tikime, kad būtent toks ir bus ateities darželio modelis, nes įprastinių žinių ir įgūdžių XXI a. vaikams jau nepakanka. 

Mažais žingsneliai, tačiau link kontekstinio ugdymo…

Pateikiame  ištraukas iš Dr. A. Landsbergienės  knygos „Inovatyvi programa XXI a. tėvams ir pedagogams. Kad vaikai augtų laisvi ir kūrybingi. Ruduo“ (Vilnius / 2018).

Pagrindiniai principai sistemingai įgyvendinami ir mūsų įstaigoje.

Kontekstinio ugdymo sistema

Ankstyvoje vaikystėje siekėms suprasti, kaip funkcionuoja pasaulis. Kėlėme begalę klausimų, į kuriuos ieškojome atsakymų. Ar matėte nors vieną mažylį, kuris nutartų nebesimokyti vaikščioti? Aš – ne. Jie griūva, keliasi ir eina, vedini begalinio smalsumo, noro tyrinėti ir atrasti. …

Nors šiandien sutariame, jog ugdymo turinys turi būti pritaikomas pagal kiekvieno mokinio poreikius ir išgales, kad jis bręstų kaip asmenybė, ugdytųsi pilietinę ir tautinę savimonę, įgytų kompetencijų, būtinų tolimesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje, deja, praktiškai ugdymo turinys dažnai pateikiamas segmentuotai, tarsi tai, ką mokosi, neturėtų jokio sąlyčio su gyvenimu ir tuo, kas vyksta už ugdymo įstaigos sienų. Dėl šios priežasties daug mokinių nesupranta, kodėl jiems reikia mokytis neįdomių, nesvarbių dalykų. Juk su vaikais būtina keliauti, praktiškai išbandyti tai, apie ką kalbama klasėje, susitikti su žmonėmis, kurie gali papasakoti daugiau.

Visa tai nėra naujovė – apie Švietimo sistemos reformas ir jų būtinybę šnekama Lietuvoje ir pasaulyje, bet XXI a. mums ne(be)reikia reform – reikia Švietimo sistemos transformacijos, nes nežinome, kam ruošiame vaikus, kai pasaulis išgyvena nuolatinę kaitą, tad galime tik spėti, koks jis bus po 12-15 metų. …

Keliolika metų stebėjusi, remdamasi savo ir kitų mokslininkų, tokių kaip Scottas Barrys Kaufmanas, Kenas Robinsonas empiriniais tyrimais, pradėjau kurta ugdymo sistemą, kuri atitiktų XXI a. vaikų poreikius. Šiuolaikiniams vaikams ne tik būtina aiški struktūra, bet ir kūrybinė laisvė, sudaromos sąlygos sąmoningai mokytis ir kurta nenuspėjamame, nuolat besikeičiančiame pasaulyje. Kontekstinio ugdymo Sistema atsirado ieškant teorijos ir praktikos dermės, nuolat taikant ir tobulinant aktyvaus ugdymo(si) metodus, pri(si)taikant prie XXI a. poreikių bei iššūkių.

Kokie XXI a. poreikiai? Man priimtiniausias Roberto Witto ir Jeano Orviso paskelbtas dokumentas (2010 m.), kuris remiasi Ateities mokyklų komiteto įžvalgomis. Dokumente teigiama, kad XXI a. sėkmingai prisitaikys tie, kurie gebės ir kuriems bus būdinga:

·         Analitinis, kūrybinis mąstymas, gebėjimas pręsti problemas.

Sudėtinė (kompleksinė) komunikacija žodžiu ir raštu.

·         Lyderystė ir komandinis darbas.

·         Skaitmeninis raštingumas.

·         Globali perspektyva.

·         Adaptabilumas, iniciatyvumas, gebėjimas rizikuoti.

·         Integralumas ir etiškas sprendimų priėmimas.

Pasaulis pasikeitė. Mokiniai taip pat. Atėjo laikas pasikeisti klasėms ir jose vykstantiems procesams. Danielis Pinkas teigia, kad kairiojo smegenų pusrutulio dominavimo erai mokyklose atėjo galas – reikia duoti kelią išradingumui, empatijai, prasmingumui – prasideda dešniojo pusrutulio įsigalėjimo era. Seras Kenas Robinsonas kalba apie kūrybiško ugdymo būtinybę. Aš teigiu, kad atėjo laikas transformuoti, o ne reformuoti mokyklą.

Transformacija tampa įmanoma, kai pokyčių vėjas ima pūsti klasėse. Vienas būdų – nauja ugdymo Sistema. Aš siūlau alternatyvą – kontekstinio ugdymo sistemą, kuri vadovaujasi kontekstinio ugdymo principais, apimančiais filosofiją, procesą, metodus ir visa tai vienijančią sistemą. Kontekstinio ugdymo principai tinka ne tik Lietuvai – atsižvelgdamas į aplinką ugdytojas gali planuoti kontekstines veiklas bet kurioje pasaulio vietoje.

Pagrindiniai kontekstinio ugdymo principai

Mokytojas orientuotas padėti vaikui.

(…) Mokytoja(s) turi suprasti, kad ugdymo(si) proceso sėkmė priklauso ne tik nuo Vaiko gebėjimo prisiimti atsakomybę už savo ugdymosi procesą, bet ir nuo pedagogo gebėjimo prisiimti atsakomybę už ugdymo procesą ir ypač jo planavimą. (…)

Planavimas įvertinus vaiko aplinkos kontekstą.

(…) Kontekstinio ugdymo sistemoje planas sudaromas ne siekiant išeiti programą (…), o norint, kad vaikas nuolat tobulėtų ir pranoktų save.

Būtina planuoti atsižvelgiant į Vaiko aplinkos kontekstą ir užtikrinti, kad ugdymo(si) proceso centre liktų vaikas, o ne programos įgyvendinimas. (…)

Personalizacija per diferenciaciją.

(…) Diferenciacija – ugdymo metodas, skirtas moksleivių grupėms, ir ugdymo(si) proceso pritaikymas atsižvelgiant į klasėje esančių vaikų poreikius.

Diferenciacija būtina, nes vaikai turi skirtingus poreikius, kitokia jų namų aplinka, nevienodi interesai ir gebėjimai. (…)

Aukšti bendruomenės lūkesčiai.

(…) Aukščiausias rezultatas – kai vaikas įdeda maksimaliai pastangų, kad jo pasiekimai būtų aukščiausi lyginant ne su kitais vaikais, o tik su juo pačiu. (…)

Tėvų įtrauktis.

(…) Kontekstinio ugdymo sistemoje negali būti „mes“ ir „jie“, yra tik „mes“. (…)

Vaiko saviraiškos laisvė.

(…) Tad žaidimas ne tik  moko spręsti problemas ( o tai vienas svarbiausių XXI a. gebėjimų), bet ir ugdo kūrybiškumą, vaikai geriau mokosi.

Kontekstinio ugdymo sistemos tikslas – transformuoti ugdymo(si) procesą atsižvelgiant į naujausius mokslinius tyrimus ir grindžiant juos empirine mūsų patirtimi. (…)

Charakterio ir vertybinis ugdymas.

(…) Kontekstinio ugdymo sistemos pamatinės vertybės yra dėkingumas, pasitikėjimas, atkaklumas, bendradarbiavimas, smalsumas, kūrybiškumas, empatija, entuziazmas, savarankiškumas, nuoširdumas, pagarba ir tolerancija. (…)

Vaiko aplinką kontekstualizuojančių klausimų formulavimas.

Klausimai yra kertinis ugdymo(si) proceso akmuo, todėl kontekstinio ugdymo programa moko vaikus klausti – tai gebėjimas, kurio nauda neišmatuojama. (…)

Vaiko smalsumo skatinimas.

Pasaulio pažinimas – ugdymo ašis, į kurią paprasta integruoti tiksliuosius mokslus, kalbą, kitas disciplinas, nes atsakomas pagrindinis klausimas: kodėl man svarbu tai žinoti? (…)

Kontekstinio ugdymo programa.

Turi keturis kertinius principus:

·         Socioemocinį ugdymą.

·         Gamtamokslį ugdymą.

·         Matematinį-technologinį ugdymą.

·         Raštingumo ugdymą.

Drauge su jumis mums svarbu:

·         Sukurti sąlygas kiekvieno vaiko gebėjimų potencialo, kompetencijų ir intelektų ugdymui, puoselėjant tautos vertybes ir pozityvų požiūrį į žmogų, tenkinant savarankiškumo poreikį, tausojant ir stiprinant fizinę, emocinę sveikatą, užtikrinant tęstinumą, į procesą įtraukiant tėvus ir visą bendruomenę. 

·         Savęs pažinimas ir supratimas. Kūrybiškas, sveikas, atsakingas, aktyvus ir tolerantiškas savo šalies ir pasaulio pilietis.

·         Vaikas klausia – randa atsakymus – pritaiko – dalinasi žiniomis ir gera emocija.

·         Stebint ugdytinius, nustatyti dominuojančius intelektų tipus, organizuoti veiklą gebėjimų ir įgūdžių (kompetencijų) stiprinimui, suteikti pakankamai laiko vaiko pasirinktai veiklai, kūrybiškai panaudoti žaidimus, kurti smagų ugdymo procesą, nuolat reflektuoti vertinant sėkmes ir numatant galimybes.