Nykštukų šalies istorija

Paseksiu jums pasaką apie mažą Nykštuką.

Tikrai labai mažą, beveik kaip pirštuką.

Gyveno jisai vidury tamsaus miško,

Lyjant lietučiui, lašai ant jo tiško.

Nykštukas nusprendė – taip daugiau negaliu,

Gal metas ieškoti naujų sau namų!

Sudėjo krepšelin visą savo turtelį,

Kelionės pradžiai jis pasirinko upelį.

Ant didelio lapo smagiai sau sėdėjo,

O nešdamas tolin, upelis kalbėjo.

Jis pasakojo viską – ką girdėjo, ką matė,

Apie miestą prie upės, kurį žmonės pastatė.

Ta upė – tai Nemunas, link jos aš skubu,

Tenai susitiksiu daug savo draugų.

O miestas gražuolis – vardu Alytus,

Galbūt ten, Nykštuk, tu surasi namus!

Kai pasiekė upę, draugai atsisveikino,

Kur eiti toliau, upelis paaiškino.

Ir ėjo Nykštukas ilgai, oi ilgai.

Savęs nuolat klausė, ar toli jo namai.

Taip eidamas priekin jis pamatė vartus,

Gražius, labai aukštus ir ryškiai žalius.

Už vartų bėgiojo, krykštė, žaidė vaikai,

Nykštukas nudžiugo – čia mano namai!

Ir ten jis laimingas gyvena seniai,

Nykštukas vis stebi, ką veikia vaikai.

Paskaičius knygelių, linksmi vakarai.

Vaikučių darželis – Nykštuko namai.

Tokią pasakaitę aš pasekiau jums,

Kaip mažas Nykštukas surado namus.

Galiu jums prisiekti – tikra tai tiesa!

Nykštuko namuose gyvena šviesa!

Istorijos autorė Alytaus lopšelio-darželio ,,Nykštukas“ ikimokyklinio ugdymo mokytoja Justina Ulčickaitė