„Geros pradžios“ metodikos taikymas

Į vaiką ir šeimą orientuoto ugdymo metodikos  „Gera pradžia“ taikymas
    „Gera pradžia“ – tai unikali metodika, taikoma 1-6 metų vaikams ir jų šeimoms. Darniai siejasi tyrimais pagrįstas vaikų ugdymas bei tvirtas pasiryžimas dirbti su šeimomis ir bendruomene, kad būtų individualizuotas kiekvieno vaiko išmokimo būdas, atsižvelgiant į kiekvieno vaiko reikmes ir gerbiant kultūros tradicijų įvairovę. Į vaiką ir šeimą orientuotoje grupėje lengviau individualizuoti išmokimą. Individualizuojant išmokimo būdas atitinka kiekvieno vaiko išsivystymo lygį, gerai ir menkiau išsivysčiusius gebėjimus. Taikant „Geros pradžios“ metodiką ugdymas individualizuotas ir ugdomoji aplinka yra dinamiška ir nuolat kintanti, pilna priemonių ir veiklos, atitinkančios individualius vaiko poreikius bei vystymosi stadijas.
Filosofija
    Metodika grindžiama įsitikinimu, kad vaikai geriausiai vystosi tada, kai patys renkasi patirties kaupimo būdą. Ugdančios aplinkos sukūrimas skatina vaikus tyrinėti, būti veikliems, kūrybingiems. Ugdytojų komanda puikiai išmano vaiko raidos dėsningumus, teisingai parenka veiklą kiekvienam vaikui ir visai grupei.  Atsižvelgiama į vaiko interesus, gerbiama kiekvieno vaiko gerai ir blogiau išsivysčiusius gebėjimus, skatina įgimtą vaiko smalsumą ir ugdo mokymąsi bendradarbiaujant.
Vystymosi perspektyvos išmanymas leidžia geriau suprasti ir įvertinti vaikų natūralų vystymąsi:
  • vaikai žaisdami aktyviai mokosi ir nuolat sužino ką nors nauja apie juos supantį pasaulį;
  • vystosi pagal vaikystei būdingas stadijas;
  • priklauso nuo kitų, kadangi emocinę ir pažintinę raidą lemia socialinė sąveika;
  • yra nevienodai augančios ir besivystančios nepakartojamos asmenybės.
    Vaikai mokosi bandydami perprasti juos supantį pasaulį. Asmenybės sklaidą skatinanti ugdymo metodika remiasi vaiko vystymosi dėsningumų išmanymu, supratimu, kad augdami vaikai pereina tas pačias vystymosi sąlygas, bet kiekvienas vaikas yra nepakartojama asmenybė. Progresyvusis ugdymas – tai ne rengimas gyventi ateityje, bet gyvenimas dabartyje.
Ugdymo uždaviniai:
  • Vertinti vaiko gyvenimą  čia ir dabar.
  • Ugdyti tautos kultūros vertybes ir tradicijas.
  • Sudaryti vaikui aplinką, atitinkančią jo amžių, individualius poreikius bei interesus, skatinti saviraišką, savigarbą, saugumo jausmą, kviesti veikti, tyrinėti.
  • Pratinti vaiką pasirinkti veiklą bei planuoti
  • Vertinti vaiko idėjas ir atsižvelgti į jas, parenkant ir siūlant ugdymą integruojančias temas
  • Stebėti, fiksuoti ir vertinti vaiko vystymosi pažangą, kas pavyksta, ką jis geba ir nori veikti
  • Įtraukti šeimos narius į lopšelio-darželio veiklą