Gera pradžia

„Gera pradžia“ – 2018 m.

Alytaus lopšelyje-darželyje „Nykštukas“

„Gera pradžia“ – tai tarptautinis vaikų ugdymo projektas, dar žinomas „Step by Step“ pavadinimu. Lietuvoje vykdomas nuo 1996 metų Atviros Lietuvos fondo (ALF) iniciatyva (šiuo metu kuruoja Ugdymo inovacijų centras). „Gera pradžia“ remiasi moderniausiomis šiuolaikinio pasaulio nuostatomis: humanizmu, demokratija, atvirumu ir atsinaujinimu. Taikant iškiliausius pedagogikos ir psichologijos pasiekimus, įgyvendinamas į vaiką ir šeimą orientuotas ugdymas.

Šios ugdymo programos modelis remiasi demokratijos ir filosofiniais principais:

Laisvai rinktis ir prisiimti atsakomybę;
Mokytis savarankiškai ir komandoje;
Toleruoti ir gerbti kitokius nei tu.

Projektas „Gera pradžia“ propaguoja vaiko raidą atitinkantį mokymąsi ir ugdymą. Grupėje taikomi aktyvieji mokymo metodai, mokymasis bendrauti ir bendradarbiauti, vaikai skatinami mąstyti, ieškoti ir atrasti. Sukurta aplinka leidžia rinktis veiklą, priemones, užduoties atlikimo tempą ir kt.

Sąvokos, kuriomis grindžiama „Geros pradžios“ ugdymo metodika:

bendravimas,
visuomeniškumas,
rūpinimasis vienas kitu.
tarpusavio ryšiai.

„Geros pradžios“ pagrindinis pranašumas – čia visas dėmesys koncentruojamas į vaiką ir į jo šeimą. Vaikui leidžiama būti tokiam, koks jis iš tikrųjų yra.

Išskiriamos 5 kompetencijų grupės, labiausiai atspindinčios vaiko gebėjimus:

sveikatos saugojimo,
socialinė,
pažinimo,
komunikavimo,
meninė.

Ugdydami mažuosius vadovaujamės šiais principais:

Tautiškumas – padedama vaikui perimti tautos, kultūros tradicijas, papročius, etnokultūros vertybes. Drauge su šeimos nariais per tradicines metų šventes bei pasitelkiant kitus ugdymo būdus siekiama, kad nuo mažens vaikai gerbtų tautos tradicijas, papročius, vertybes. Tautiškumo pradmenis ugdomi natūraliai gebant išnaudoti susiklosčiusias situacijas „Čia ir dabar“.

Įvairovė – Vaikų, šeimų kultūrinė įvairovė suprantama kaip norma ir laikoma, kad visiems vaikams naudinga ugdytis, nes jie praturtina vienas kitą tuo, kad jie yra skirtingi bei padeda pažinti pasaulį tokį, koks jis yra – žmonės skirtingi pagal tautybę, amžių, lytį , pagal išvaizdą, pomėgius ar kt.

Ugdymo individualizavimas – Atsižvelgiama į vaiko raidos ypatumus, individualius vaiko gyvenimo įpročius, sąveikos su kitais ypatumus (mėgsta žaisti vienas, prisirišęs prie suaugusiojo ar kt.), į kiekvieno vaiko individualumą, unikalumą, jo gyvenimo ritmą. Siekiama, kad ugdomoji aplinka padėtų vaikui gerai, saugiai jaustis ir visokeriopai būtų pritaikyta vaiko reikmėms. Grupės aplinka, priemonės, mikroklimatas skatina kiekvieno vaiko vystymąsi, leidžia rinktis patiems veiklas, žaidimus.

Humaniškumo principas – Gerbti vaiką kaip asmenybę, užtikrinti jo teisę gyventi ir elgtis pagal prigimtį ir asmeninę patirtį.

Integracijos principas – Užtikrinamas vaiko asmenybės harmoningumas, fizinio, psichinio ir socialinio ugdymo darna.

Aukštų standartų principas – Siekiama įžvelgti kiekvieno vaiko maksimalių galių ir gebėjimų ribas, garantuoti tolesnę sėkmingą jų plėtotę. Pedagogai kelia aukštus reikalavimus savo profesionalumui ir ugdymo kokybei.

Partnerystės su šeima principas – Pozityvi pedagogo, vaiko ir šeimos sąveika. Šeima – aktyvus ugdymosi proceso dalyvis, partneris.

Kūrybiškumo principas – Prigimtines kūrybines vaiko galias ir saviraišką skatina ir puoselėja kūrybiškas pedagogų požiūris į ugdymą.

Pozityvi sąveika – Auklėtoja vadovaujasi nuostata, kad sąveika tarp jos ir vaiko, vaikų tarpusavio sąveika, ugdytojų tarpusavio sąveika turi lemiamos įtakos vaiko fizinei, socialinei, emocinei, pažintinei ir kalbos raidai. Ugdymo proceso metu siekiama sąveikos, kuri remiasi pagarba, gebėjimu įsiklausyti į kito nuomonę. Skatinamas vaikų pasitikėjimas savo jėgomis, rūpestingumas ir atsakingo bendruomenės nario formavimasis.

Savirefleksija – Kiekviena auklėtoja atlieka savirefleksiją, savianalizę, stengiasi kritiškai analizuoti savo profesinę veiklą, patirtį, kompetencijas. Ji du kartus per metus atlieka savo profesinės veiklos įsivertinimą ir atsižvelgiant į rezultatus, rengia tobulėjimo planą. Savirefleksijos rezultatai turi reikšmės įstaigos programos tobulinimui.

Ugdymosi tikslai orientuoti į vaiko poreikius ir interesus (domėjimosi sritis)
Pamatuotų, paremtų vaiko daroma pažanga ugdymo tikslų kėlimas atsižvelgiant į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir galias.
Saugi, atliepianti individualius vaikų poreikius ir motyvuojanti ugdytis bei skatinanti kūrybiškumą aplinka. Vaiko pasiekimų/pažangos vertinimas keliant realistinius ugdymosi tikslus atsižvelgiant į individualius vaikų ugdymosi poreikius.
Ugdymosi metodai, skatinantys vaikų individualią ir bendrą veiklą grupėse, atliepiant jų pomėgius, interesus, amžiaus ypatumus.
Ugdymasis per žaidimus, įtraukiantis realaus gyvenimo patirtį bei keliantis naujus iššūkius vaikams.
Veiklos, atliepiančios vaiko pomėgius, gyvenimo bendruomenėje ir pasaulyje ypatumus bei įgalinančios į jas įsitraukti ir šeimą.

Kiekvienoje grupėje stengiamasi sukurti saugią, funkcionalią, ugdančią, kūrybišką, stimuliuojančią, paprastą ir patrauklią aplinką, siekiant, kad:

vaikai žaistų, netrukdydami vieni kitiems, turėdami pakankamai erdvės;
daiktai, priemonės būtų vartojami ne vienu tikslu ir ne vienu būdu;
žaislų pakaktų visiems vaikams (berniukas, mergaitėms);
žaislai, priemonės būtų išdėstyti taip, kad kiekvienas vaikas galėtų pasiimti norimą žaislą

Pedagogų ir tėvų (globėjų) bendradarbiavimas Ikimokyklinio ugdymo pedagogo ir tėvų (globėjų) bendradarbiavimas grindžiamas tarpusavio pasitikėjimu ir konfidencialumu, aktyvia partneryste ir atsakomybe, pagarba vienas kito poreikiams ir interesams:

Ikimokyklinio ugdymo pedagogas susipažįsta su vaiko ugdymo tradicijomis šeimoje, jo kultūrine ir socialine aplinka, vertina tėvų (globėjų), kitų vaiko artimųjų vaidmenį ugdant vaiką, aptaria lūkesčius.

Tėvai (globėjai) informuoja apie vaiko ugdymo ir ugdymosi ypatumus ir sąlygas, apie tai, kokie pasiekimai užtikrintų sėkmingą ugdymąsi tolimesnėse pakopose.

Siekiama užtikrinti, kad tėvai (globėjai) aktyviai dalyvautų ugdymo procese, priimdami su vaiko ugdymu ir ugdymusi susijusius sprendimus, iš šitaip dalytųsi atsakomybe už vaiko ugdymo kokybę. Sąveika su tėvais (globėjais) grindžiama nuolatiniu individualių vaiko ugdymosi poreikių ir galimybių aptarimu, tinkamų ugdymosi pasiekimų bei pažangos vertinimo metodų parinkimu, dalijimusi informacija ir patirtimi apie vaiko ugdymą ir ugdymąsi, daromą pažangą.

Prireikus ikimokyklinio ugdymo pedagogas rekomenduoja vaiko tėvams (globėjams) konsultuotis su švietimo pagalbos specialistais (logopedu, socialiniu pedagogu), kreiptis į įstaigos Vaiko gerovės komisiją ar pedagoginę psichologinę tarnybą dėl vaiko ugdymosi poreikių pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu, socialiniu pedagoginiu aspektais įvertinimo ir tolesnio ugdymosi rekomendacijų.

BENDRAVIMAS SU ŠEIMA

NEFORMALUS

pokalbiai atvedant ir pasiimant vaikus;

trumpos rašytinės žinutės;

užrašai keliaujantys iš darželio į namus ir atgal;

tėvai grupėje: stebėtojai, dalyviai;

ugdymo priemonių gamyba ir žaislų taisymas;

skelbimų lenta grupėje;

informaciniai laiškai;

šventės, pramogos, spektakliai, vakaronės;

ekskursijos su vaikais ir jų tėvais;

parodėlės;

padėkos;

grupės, darželio aplinkos gražinimas, įrenginių taisymas;

pagalba, įgyjant žaislų, priemonių,

pagalba, puoselėjant ryšius su vietos, miesto ar rajono bendruomene;

šeimų tarpusavio pagalba;

paramos grupių veikla;

tiesiogiai nesusijęs su ugdymo procesu tėvų ir pedagogų bendravimas.

FORMALUS

apsilankymai šeimoje;

bendravimas su tėvais, seneliais, vaikais, namuose;

šeimos dalyvavimas grupės veikloje;

atvirų durų dienos;

šeimos kambarys;

tėvų dalyvavimas ugdymo procese;

informacinio pobūdžio susirinkimai;

pedagogų ir tėvų organizuojami grupės tėvų susirinkimai, seminarai;

tėvų komiteto veikla, įvairinant grupės ir įstaigos gyvenimą;

ataskaitos;

anketos;

projektai;

dalykiniai įstaigos tarybos susirinkimai;

paramos grupės susibūrimas;

Grupės aplinka:

Ankstyvojo amžiaus vaikų grupę rekomenduojame skirstyti į erdves:

judėjimo,
ramybės,
vaidmeninių žaidimų,
kūrybinę.

TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

Tikslas – Kurti sąlygas, padedančias vaikui tenkinti prigimtinius, kultūros, taip pat ir etninius, socialinius, pažintinius poreikius.

Uždaviniai:

Saugoti ir stiprinti fizinę ir psichinę vaiko sveikatą, tenkinti pagrindinius jo poreikius – fizinio ir psichinio saugumo, aktyvumo, saviraiškos;
Sudaryti galimybę visapusiškam ugdymui, skatinant atrasti įvairius pasaulio pažinimo būdus, kurti estetišką, jaukią nuolat kintančią ugdomąją aplinką, atliepiančią skirtingo amžiaus vaikų poreikius;
Gerbti ir palaikyti vaiko žaidimą, sudaryti sąlygas jo socialinei plėtotei, skatinant bendravimą, kūrybiškumą;
Telkti bendruomenės narius sėkmingam ugdymo proceso įgyvendinimui, tobulinti pedagogų vadybinę ir dalykinę kompetenciją, taikyti pažangiausias metodikas ir naujausias technologijas;
Aktyviai bendradarbiauti su šeima, siekiant užtikrinti sėkmingą vaiko socializaciją, ugdant vaiko socialinius įgūdžius ir plėtojant jo patirtį, įgytą šeimoje ir darželyje.

Socialinė kompetencija

Savivoka ir savigarba
Emocijų suvokimas ir raiška
Savireguliacija ir savikontrolė
Santykiai su suaugusiaisiais
Santykiai su bendraamžiais

Savivoka ir savigarba

Pasiekimų žingsniai

1,5 – 3 m.

Atpažįsta save nuotraukose, savo atvaizdą veidrodyje,.
Pavadina kelias kūno dalis.
Išreiškia savo norus.
Kalba pirmuoju asmeniu „Aš noriu“, „mano“.
Savo „aš“ sieja su savo veikla ir daiktų turėjimu – pasako, ką daro, ką turi.
Pasako, kas jis yra – berniukas ar mergaitė, atskiria berniukus nuo mergaičių.

Emocijų suvokimas ir raiška